Kaip mokytis pasaulyje, kuris keičiasi mums besimokant?

Skaitmeninės priemonės ir dirbtinis intelektas jau yra mūsų kasdienybės dalis. Mokykloje tai kelia daug klausimų: kada technologijos padeda mokytis, o kada leidžia tiesiog apeiti užduotį? Kiek mokytojas turi suspėti paskui naujoves? Kaip mokiniams suteikti laisvės naudotis priemonėmis ir kartu išsaugoti savarankišką mąstymą?

Vieno galutinio atsakymo neturiu. Man pačiai įdomu bandyti ir stebėti, kas veikia. Taip atsiranda ir skaitmeninės mokymosi priemonės – iš konkretaus poreikio padėti mokiniui ką nors suprasti, išbandyti ar susieti su savo gyvenimu.

Svarbiausias klausimas man yra, ką mokinys su priemone veikia. Ar priima sprendimus? Ar gali paaiškinti rezultatą? Ar pastebi klaidą ir patikrina atsakymą? Gražiai pateiktas darbas dar neatskleidžia, kiek jame buvo mokymosi. Todėl kartu su technologijomis tenka permąstyti ir pačias užduotis.

Kartais atrodo paradoksalu: turime ruošti vaikus ateičiai, kurios patys dar nepažįstame. Galime padėti jiems mokytis klausti, atsirinkti informaciją, vertinti atsakymus ir prisiimti atsakomybę už savo darbą. O kartu teks mokytis ir mums. Man atrodo, mokytojas gali būti naudingas vedlys ir tada, kai pats dar tyrinėja naują teritoriją.